Kitoks pasaulis

 

Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse
K
ą apie tylą žinome mes?
Galb
ūt ne šviesos žiba tamsoj, o tamsa jose
Kiek dar nedaug suprantame mes…

Dar būdamas paaugliu A. Mamontovas intuityviai suprato, kad pasaulis gali būti sudėtingesnis nei atrodo. Tai atsispindi puikioje dainoje “Kitoks pasaulis”. Apie tą sudėtingą ir, galbūt, kitokį nei atrodo pasaulį mes ir pakalbėsime.

Turbūt kiekvienas iš mūsų, kai turime laiko negalvoti apie įprastinius savo darbus, užduodame sau klausimus – kodėl gyvename?, kodėl mums sunku?, kaip sudarytas pasaulis?, kaip veikia visuomenė?, ar yra nežemiškos civilizacijos?, ar yra Dievas?, kas yra gerai - ,o kas blogai? Ir t.t. Į panašius klausimus žmonija bando atsakyti nuo ,neatmenamų laikų. „Neatmenamus laikus“, dažniausia siejame su antika, kai visuomenė jau pasiekė atitinkamą, išsivystymo lygį, kai pakankamai didelei daliai visuomenės nereikėjo visų protinių jėgų skirti išlikimui ir užteko laiko pamastyti ir ne apie kasdieninius reikalus. Tada pradėjo vystytis matematika, logika, filosofija. Tais laikais į didžiąją dali klausimų bandė atsakinėti filosofija.

Šiais laikais jei ko nežinome – kreipiamės į mokslą. Nuo antikos laikų mokslas padarė didžiulę pažangą. Ši pažanga yra pasiekta ne tik dėl didelio kiekio žmonių darbo, bet ir dėl efektyvios metodologijos. Jei trumpai – mokslas veikia taip: Turimų žinių pagrindu sudaromas aksiomų rinkinys. Šių aksiomų (postulatų) ribose kuriamas modelis ar teorija, kuri paaiškina jau žinomus reiškinius ir numato dar nežinomus reiškinius, kurie vėliau turi būti aptikti eksperimentiškai. Tie nauji reiškiniai negali būti naudojami kaip naujos teorijos aksiomos, nes nors ir buvo anksčiau nežinomi – jie nėra tokie gilūs , kaip senos teorijos aksiomos. Jokia teorija negali paaiškinti savo aksiomų. Norint jas paaiškinti turės būti sukurta nauja teorija su kitu, dar gilesniu aksiomų rinkiniu. Taigi, tarkim, mokslas sukūrė kažkokią teoriją, kur atsako į rūpimus klausimus. Toliau mokslininkai ieškodami teorijos numatytų, anksčiau nežinomų reiškinių, bando išsiaiškinti ar teorija teisinga. Daromi eksperimentai ir stebimas pasaulis. Jei numatymai pasitvirtina – tai būna argumentas, kad teorija gali būti priimtina. Jei gaunami eksperimentiniai duomenys, prieštaraujantys teorijai – teorija atmetama, o tų naujų duomenų pagrindu gali būti formuluojamos naujos aksiomos, kurios tampa naujos teorijos pagrindu. Tarkime, kai ateityje bus aptiktas didesnis už šviesą greitis, - teks atmesti reliatyvumo teoriją. Tai nereikš, kad reliatyvumo teorijoje yra pridaryta klaidų. Tai reikš , kad greitis, didesnis už šviesos greitį yra už reliatyvumo teorijos aksiomų – vadinasi už teorijos taikomumo ribų. Matome, kad mokslininkai remiasi turimomis patikimomis žiniomis, tačiau, jų teorijos yra apribotos.

Filosofai apie pasaulį žino mažiau nei mokslininkai, tačiau jų ambicijos didesnės. Filosofijos kryptis metafizika nagrinėja klausimus apie gyvenimo prasmę, mūsų egzistenciją, Dievo buvimą. Metafizika domisi, ar žmogaus protas pajėgus suprasti visatą, ar galbūt tikroji jos esmė mums neprieinama; yra amžinybė ar nėra jos; ar mūsų stebėjimai ir eksperimentai atskleidžia tikrovę, ar paprasčiausiai ją kuria. Deja čia naudojamos absoliučios sąvokos, kurių net negalime apibrėžti, todėl nuklystame į begalybes ar gaunami teiginiai , kurių neįmanome paneigti iš principo, todėl neįmanoma pasakyti, ar tie teiginiai teisingi. Tarkim metafizinis klausimas kokia yra priežasčių priežastis?“ mus nutemps į begaline priežasčių grandinę, nes kiekviena priežastis gali turėti savo gilesnę priežastį ir t.t.

Atsakinėdami į sunkiai atsakomus klausimus mes, kiek galima, stengsimės laikyti mokslinės metodologijos. Bėda tame, kad mums katastrofiškai truks patikimos informacijos, todėl teks naudotis nepatikima informacija ir daryti daug pakankamai spekuliatyvių prielaidų. Suprantama, dėl šios priežasties į moksliškumą negalėsime daug pretenduoti. Tai yra priežastis neskaityti tolimesnio teksto, nes, tarkim, jei esate studentas, galite netyčia kokius nors argumentus ar išvadas panaudoti atsakinėjant it taip nukentėti. Norint suprasti kokio nors reiškinio prigimtį, yra patogu atmesti neesminius dalykus ir paimti ribinį atvejį. Tai patogu fizikoje, bet kalbant apie visuomenės gyvenimo reiškinius, ribiniai atvejai reikš savotišką ekstremizmą ir nepolitkorektiškumą. Jei esate jautrus šiems dalykams – toliau neskaitykite. Dalis išvadų bus nesutampančios su visiems įprasta pasaulėžiūra, todėl gali būti ne tik nemalonios, bet ir visam laikui sujaukti konkretaus žmogaus pasaulio supratimo modelį. Šią situaciją kažkiek galima palyginti su filmo „Matrica“, jau klasika tapusiu epizodu, kai Neo buvo pasiūlytos dvi piliulės - raudona ir mėlyna. Beje kad nebūtų labai nuobodu skaityti, bus pateikta pavyzdžių iš popkultūros, dažniausiai filmų, kurie jau tapo savotiškais štampais. Nors, kas liečia štampus, viename lengvo pobūdžio filme teko girdėti puikią fraze, - „štampai tai geriausių žmonijos patirčių apibendrinimai“.

Dar viena priežastis neskaityti teksto, yra priešdėlio da vartojimas. Visi mes suprantame ką tas priešdėlis reiškia, tačiau kalbininkai primygtinai siūlo stiklinę pripilti. Bet jei pripilame - tada , neaišku, ar jau buvo stiklinėje vanduo prieš pilant. Jei dapilame vadinasi, kažkiek vandens jau buvo - pabaigiame kažkada anksčiau pradėtą veiksmą. Kalbininkai bijo slavizmo, bet dapilti reiškia – pilti dar.

Taigi, kuria piliulę renkatės?

Tekstai ir puslapiai dar tik juodraštiniai. Vietoj raudonos piliulės kol kas tik nuoroda į religijos temą

Vėliau, galbūt, bus šios temos:

Gėris-blogis

Tapatybė

Vyrai ir moterys

Homoseksualai nuoroda į homocseksualų temą

Tautos

Istorija

Filosofija

Ekonomika

Politika

Kitos civilizacijos

Sąmokslo teorija

Fizika

 

 

 

free-hit-counters.net